News

Šiandienos virtualios realybės ir post-pandeminiame kontekste, kuomet gyvename vis uždariau, dažnas pasijuntame lyg įsprausti į dėžę, tarp kambario sienų ar ekranų kvadratuose. Visiems žinomas rašytojas Kobo Abė žmonių susvetimėjimą ir dabarties visuomenės priešiškumą asmenybei analizavo romane „Žmogus-dėžė“. Po daugiau nei 30 metų tai vėl tampa aktualia tema.

Tačiau, šiuo atveju dėžės samprata artikuliuojama ir kaip pozityvi inspiracija. Tokia, kaip, pavyzdžiui, A. de Saint-Exupery apsakymo „Mažasis princas“ avelė dėžėje, tampanti vaizduotės išlaisvinimo simboliu arba mokslinėje, socialinėje aplinkoje populiari idioma „out of the box“, siūlanti išsilaisvinimo iš mums įprastos aplinkos galimybę.

Dėžė tampa spektaklio ašimi. Stovinti scenoje ji yra ne tik uždara, ribojanti erdvė, bet ir atradimų vieta (kaip kad lobių skrynia ar muzikinė dėžutė). Atskiros plokštumos yra ir muzikiniai instrumentai, kuriais grodami atlikėjai kuria gyvą garsą viso spektaklio metu. Todėl garsinė spektaklio interpretacija kaskart bus kitokia.

Scenoje pasirodo 3 skirtingo amžiaus, profesinio išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties atlikėjai. Jie reprezentuoja skirtingus gyvenimo tarpsnius, kuriuose vis kitaip priimame ir vertiname „dėžės“ sampratą. Santykį su ja kūrėjų komanda analizuoja ir per psichologo E.H. Erikson sukurtą žmogaus amžiaus tarpsnių sistemą, pabrėžiančią socialinių ir kultūrinių veiksnių poveikį žmogaus raidai nuo gimimo iki senatvės. Ji papildoma W. Strauss ir N. Howe kartų idėjos teorija, tegiančia, kad kas 20 metų užauga nauja unikali žmonijos karta, kuri formuojasi savitu laikotarpiu, paženklintu politinių krizių, kultūrinio pakilimo ar technologijų proveržio. Visa tai nulemia to laikmečio žmonių pasaulėžiūrą ir asmenines savybes.

Spektaklyje susitinka trijų kartų (X, Y ir Z) atstovai. Jaunystę įkūnijantis šokėjas atstovauja Z generaciją, pasirengusią užkariauti pasaulį. Ji dar vadinama „Google“ karta, nes nuolat ieško informacijos, domisi naujovėmis ir žino, kur jas rasti. Tėvai atžalas skatina pinigais, todėl šeimose neretai pritrūksta nuoširdaus bendravimo. Z kartos laisvalaikis susijęs su kompiuterinėmis technologijomis. Todėl ir šokėjui dėžė – atradimų pasaulis (smėlio dėžės ar telefono bei kompiuterio ekrano dėka). Jis nekenčia ribų, kraštinių, sienų. Jo tikslas – laisvė ir pažinimas. Tačiau jie nėra beribiai. Kai „nudegama“, atsiranda baimė, įsiskaudinimas ir pradedama kurti saugi zona, sava erdvė (nuoroda link brandos personažo). Jaunatviškos neurozės, neramus laikas. Vienu metu ir eini į priekį, ir kažką prarandi – nes negali būti visur tuo pat metu. Turi pasirinkti.

Vyresnieji Y kartos atstovai (arba milenialai) tikisi galimybės augti, tobulėti ir neslepia didelių asmeninių ambicijų. Šiai kartai svarbi aplinkinių nuomonė, todėl daug jėgų ir laiko jie skiria savo įvaizdžiui, išvaizdai. Darbe Y karta yra profesionalūs ir kompetentingi specialistai: veiklūs, atviri naujovėms, pristatantys idėjas. Puikiai išmano naująsias technologijas, moka kelias užsienio kalbas, nevaržomai keliauja. Tačiau darbuotojai dažnai neturi kantrybės siekti ilgalaikių tikslų. Trokšta greito rezultato ir pripažinimo. Brandos amžiui (muzikui) dėžė – tai savęs paieškų, įtvirtinimo visuomenėje analogas (tam pasitelkiami garsiniai instrumentai (dėžutės)). Judama nuo vienos skambančios dėžutės prie kitos, nes visų reikia. Kaskart domina nauja, bet ir senosios nesinori palikti. „Norisi“ visų – iš to kyla pasirinkimo ir apsisprendimo krizė. Brandos personažas kaupia daiktus, saugo juos, savinasi. Lyg ir dar nori ieškoti, atrasti, išbandyti save, bet kartu prisiima ir atsakomybę už tai, kas jau pasiekta, sukurta.

Gimusieji 1960–1980 metais, priklauso X kartai. Tai viena maištingiausių kartų, sukėlusi nemažą perversmą prieš tai buvusioje visuomenėje. Jai priklausantys žmonės nepakenčia formalumų, judėjimas į priekį – pagrindinis jų gyvenimo moto. Ieško ne tik profesinio, bet ir dvasinio tobulėjimo kelio, skelbė taikos ir laisvės idėjas. Šios kartos atstovai domisi netradicinėmis (indų, Tibeto) kultūromis ir pritaiko įgytas žinias savo aplinkoje. Ši spektaklio dalis – „budizmas“. Atsiveria visiškai kitas santykis į buvusias situacijas, problemas. Aplinka, daiktai tie patys, bet santykis kitas. Senatvei dėžė – tai jos saugus, jau nusistovėjusios asmeninės, bendruomeninės ir profesinės patirties, prisiminimų laukas. Kaip pasitinkame senatvę? Kai iškeliauja tėvai, nebelieka už ko slėptis. Tu perimi šeimos lyderystę. Bet kartu tai laikas, kai gali sau leisti eit už ribos, kur prasideda paradoksai.

Ar esame laisvi savo gyvenimo etapuose? Kuriame etape esame laisviausi? Kiek prisiimame atsakomybės? Ar jos reikia, ar ne? 50 min. trukmės spektaklyje visi trys atlikėjai savaip spręs santykį su dėže, kol galiausiai klausimą – ar dėžė yra apribojimas ar atradimas? – perduos į žiūrovų rankas.

Spektakliui kurti susibūrė interdisciplininė komanda. Idėjos autoriai – spektaklio dramaturgė Goda Giedraitytė ir garso koncepcijos bei instrumentų autorius, muzikantas Donatas Bielkauskas naratyvinei linijai atskleisti pakvietė labai savitus ir skirtingą amžiaus tarpsnį reprezentuojančius scenos menininkus – šokėją, gatvės šokio atlikėją Marių Eidrigevičių ir mimą Aleksą Mažoną. Šviesų dizainas patikėtas Stasiui Jamantui, o visą idėjų kratinį paversti sceniniu kūriniu pasiryžo režisierė Karina Novikova. 

Spektaklio prodiuseris: asociacija „Menininkų grupė Žuvies akis“.

Spektaklio pastatymą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Spektaklio partneriai: Tarptautinis menų festivalis Plartforma, Kultūros centras Žvejų rūmai.

Spektaklio trukmė: 50 min.

Premjera: 2023 m. rugsėjo 27 d.

Nuotr. Kristijono Lučinsko