Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Miesteliai - Baisogala

Važiuodami per Lietuvą ar keliu, ar geležinkeliu pravažiuojate Baisogalą – miestelį Radviliškio rajone, nutolusį nuo Šiaulių, Kėdainių, Raseinių beveik tuo pačiu, 60 km, atstumu. Gal svetimai ausiai „Baisogala“ skamba grėsmingai, bet čia gyvenantys žmonės patenkinti gyvenimu: ir išskirtiniu pavadinimu, ir tuo, kad miestelis vis gražėja. Baisogala skaičiuoja 484 metus, kai buvo paminėta metraščiuose. O ypač suklestėjo, kai čia įsikūrė dvarininkai Komarai ir pastatė nuostabaus grožio dvaro ansamblį. Dvarą supa tapybiškas parkas su tvenkiniais, vingiuotais takais, lygiame reljefe laisvai augančiais želdiniais. O parko pakraštyje stūkso senas malūnas. Išskirtinis, su besisukančiu stogu, tokių nedaug buvo Lietuvoje. Todėl manome, kad būtent Baisogaloje gimė posakis: „Stogas važiuoja“. Ne kartą Baisogalos dvaras buvo pripažintas gražiausiu Lietuvoje. Bet dar senesnis už miestelį ir dar anksčiau paminėtas (1413 m.) yra mistiškasis koplytstulpis prie Kiršino upės. Manoma, kad tai pirmoji baisogalių krikšto vieta, kai LDK laikais žmones būriais varė krikštytis į Piepalių ežerą. Sumanę aplankyti koplytstulpį, pakeliui išvysite užburiantį vaizdą: vaizdingame Kiršino – upių tėvo – slėnyje besiganančią žemaitukų bandą. Iš pažiūros laukiniai sutvėrimai, o ištiesk obuolį - ir palengva pririsnos, pasivaišins ir papozuos geriausiai asmenukei. Kam nerūpi „vesternai“, gali paėjėti ir išbandyti naujai atsidariusį Baisogalos vandenlenčių parką. O gal, paprasčiausiai, norite paėjėti „keturiasdešimt kaštonų žalių“ alėja? Nes poetas V.Bložė čia gyvendamas tai mėgo ir aprašė garsiomis eilėmis. Tai, prašom į Baisogalą!
 

Asociacija Baisogalos bendruomenė sudaryta 2003 m. bendriems seniūnijos narių poreikiams ir tikslams įgyvendinti. Per gyvavimo metus buvo dalyvauta daugybėje projektų. Bet susiklostė tokia situacija, kad tais laikais, kai kitose kaimiškose vietovėse bendruomenės statė bendruomenių namus, baisogaliai įrenginėjo lauko teniso kortus, sporto aikštynus. Tad ir iki šiol bendruomenė neturi savo „namų“, bet nesijaučia benamiai. Yra daug puikių vietų meno, saviveiklos raiškai: Baisogalos kultūros centras po savo stogu glaudžia daug saviveiklos kolektyvų, rengia koncertus, parodas. Esant reikalui, priima ir gimnazija, ir sporto kompleksas „Auridana“. Profesionalūs atlikėjai mėgsta dvaro sales, o poezijos pavasariai liejasi parke prie dvaro Ten, po balkonu, tokia puiki akustika ir toks gamtos vaizdas, kurio neatstos jokia prabangiausia scenos uždanga. Svarbiausia Baisogalos bendruomenės švente laikomos Antaninės ir šv. Antano atlaidai. Tuo metu pražysta ir pragysta visos miestelio erdvės. Bet ir šiokią dieną baisogaliai ilgisi meno renginių. Ko daugiau norėti iš žmonių, kai net miestelio himne įrašyti žodžiai: „čia žemdirbys sotus ne vien tik duona – aukoja grožiui širdį, svajones“.

 

Rasa Strolienė, Baisogalos bendruomenės Tarybos narė nuo 2007 m. Tiksliukė, bet širdy – menininkė: „Visada siekiu užsibrėžtų tikslų, bet užduotis stengiuosi atlikti kūrybingai. Dalyvauju tarptautiniuose bei vietiniuose projektuose: kaip projekto sumanytoja, vykdytoja, buhalterė. Su draugų kompanija nuo 2016 m. įgyvendiname ilgai puoselėtą svajonę: Baisogaloje įkūrėme ir vedame protmūšių lygą “Šaukštu proto neįkrėsi”, kurios metų finaluose dalyvauja iki 700 žmonių.”